18.12.2007 | 22:14
AŠVENTA FRAMHALD.
Ég kom, ég sį og ég sigraši, hin fleygu orš Jślķusar Cęsars, sögš į hįtindi fręgšar hans, mįttu sķn einskis er aš daušdaga hans kom. Sonur Cleopötru sem hann hélt vera son sinn, reyndist svikari hans. Sektarkenndararfur frį fešgatogstreitunni, hefur gengiš frį manni til manns, hin óraunhęfa sektarkennd.
Žegar aš borgarhlišinu kom gat Marķa ekki haldiš aftur af hljóšum sķnum, žaš var sem hnķfur stęši ķ kviš hennar. Slķk voru öskur hennar aš žau hurfu ķ hįvaša mannfjöldans sem innan mśra voru. En Jósep heyrši kvein hennar. Žessi hįvaši frį mönnum og skepnum minnti hann į markašstorgin ķ hans sveit. Žau höfšu aldrei komiš til Jerśsalem įšur. Hann sagši viš Marķu:
"Žś ert ekki žess megnug aš fara lengra, viš veršum aš finna gistihśs, viš hljótum aš finna žaš hér ķ grenndinni, į morgunn fer ég einn mķns lišs til Bethlehem, og geri yfirvöldum aš žś sért komin aš falli, žaš hlżtur aš vera ķ lagi aš žś skrįsetjir žig sķšar, ef žaš er svona naušsynlegt, en aušvitaš veit ég ekkert um Rómversk lög, en hver veit nema aš žaš sé möguleiki į, aš höfuš fjölskyldunnar žeas ég, geti skrįsett okkur bęši į morgunn."
Marķa dró śr honum. Verkirnir voru nįnast horfnir, og ķ sannleika sagt voru žeir žaš, einungis reglubundnir kippir, óžęgilegir en sįrsaukalausir. Hann varš rólegri, og aš leita aš gistingu ķ Jerśsalem var eins og aš leita aš nįl ķ heystakk. Strętin svo óskaplega žröng, og eins og völundarhśs. Žetta var eitthvaš svo misheppnaš markmiš, einkum nś žegar kona hans var eiginlega ķ mišri fęšingu. Hann var daušhręddur, ekki minnst viš žį įbyrgš sem honum fannst hann bera, rétt eins og ašrir fešur, en hann vildi ekki višurkenna žaš.
Hann reyndi aš telja sér trś um aš allt yrši aušveldara ķ Bethlehem, fólk vęri miklu vinsamlegra ķ žessum kaupstöšum, en ķ Jerśsalem, sem honum fannst ógnvęnleg.
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.